FAQ for Lithuania in Lithuanian

Apie kuriuos kultūrinius skirtumus turėčiau žinoti?

Kaip ir kiekvienoje kitoje šalyje, kuriant ir vystant verslą Lietuvoje teks susidurti su vienokiais ar kitokiais kultūriniais skirtumais. Siekiant sėkmės, jums teks įsijausti į esamas sąlygas ir kultūrą – kaip verslo partneriai ir klientai suvokia ir tvarko verslą, bei pripažinti, kad daugeliu atvejų jie gali elgtis kitaip, nei jums ligi šiol buvo įprasta.

Daugiau informacijos:

Tai kas gi būdinga lietuviui verslininkui?
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto verslininko įvaizdžio tyrimo rezultatų, 5 ryškiausi, dominuojantys lietuvių verslininko bruožai:

  • sunkiai dirbantis,
  • prisiimantis riziką,
  • žvelgiantis į ateitį,
  • suteikiantis ir duodantis,
  • atsakingas.

Vienas išskirtiniausių Lietuvos verslininkų bruožų Europoje yra jų išsilavinimas ir kalbų mokėjimas, todėl galima nesibaiminti dėl kalbos barjero ar verslo partnerių kompetencijos.
Lietuvoje skatinamos vienodos moterų ir vyrų galimybės užimtumo ir darbo srityje, siekiama subalansuoto moterų ir vyrų dalyvavimo priimant sprendimus ir einant aukščiausias pareigas. Todėl versle sutiksite nemažai moterų, verslo įmonių vadovių.

Keletas veikimo ir bendravimo versle ypatumų:

  • Lietuviai verslininkai yra gana punktualūs ir to paties tikisi iš kitų.
  • Planavimo procesas dažnai yra ganėtinai lėtas ir detalus, tačiau projektai įgyvendinami greitai ir sklandžiai.
  • Lietuviai verslininkai mėgsta veikti ir spontaniškai, sugeba greitai priimti sprendimus ir neretai tuo laimi.
  • Laikomasi griežtų terminų. Tačiau, kaip pastebi užsieniečiai, „kartais tai nepavyksta, nes jie prisiima tiek užsakymų, kad nespėja visų įvykdyti laiku“. Juokaujama, kad Lietuvoje laiku įvykdomi tie užsakymai, kurių klientai garsiau paprašo.
  • Lietuviai verslininkai dažniau pasako apie tai, ko nepadarė ar galėtų padaryti, kad verslas būtų dar geresnis, tačiau apie pasiekimus nutyli. Jie linkę nuvertinti savo pačių darbą.
  • Į telefonų skambučius net ir firmose dažnai atsiliepiama žodeliais „alio“ arba „klausau“. Bendraudami su užsienio partneriais, lietuviai seka jų pavyzdžiu, ir vis dažniau atsiliepia, prisistatydami vardu ir pavarde bei pasakydami firmos pavadinimą.
  • Vakare po darbo skambinti darbo reikalais yra laikoma nepagarbos ženklu.

Kaip vyksta oficialūs verslo susitikimai:

  • Susitikimai planuojami iš anksto, prieš susitikimą dar kartą patikslinant e. paštu arba telefonu.
  • Pasisveikinama ir atsisveikinama paspaudžiant ranką. Itin svarbus tiesioginis akių kontaktas. Svarbu išlaikyti asmeninę erdvę – nedera stovėti ar kalbėti per arti pašnekovo, taip pat jo liesti.
  • Verslo aplinkoje lietuviai pasižymi santūrumu. Per didelis gestikuliavimas rankomis, atsipalaidavimas laikomi nepagarbos ir nepatikimumo ženklais.
  • Vienas blogiausiai vertinamų poelgių yra pašnekovo pertraukimas. Mandagumas ir geros manieros yra itin vertinami ir puoselėjami.
  • Vyrauja konservatyvus aprangos kodas. Tamsios spalvos rudenį ir žiemą, šviesios kitais metų laikais.

Lietuviai – darbuotojai
Lietuviai apibūdinami, kaip puikūs darbuotojai ir patikimi komandos nariai. Užsienio darbdavių nuomone, lietuviai darbuotojai linkę ne tik laukti vadovo nurodymų, bet ir patys aktyviai siūlyti įvairius sprendimus. Jie apibūdinami, kaip turintys realų požiūrį į darbą, pasižymintys loginiu mąstymu ir noriai priimantys pokyčius. Nors lietuviai darbuotojai kartais apibūdinami kaip lėtoki, jie yra labiau atsakingi, nei skubotus veiksmus atliekantys kolegos.

Lietuviai – klientai
Lietuvis vartotojas nesigėdija racionalių sprendimų, „medžioja“ akcijas, yra nelojalus, gana reiklus, nes suvokia savo pinigų vertę, mėgsta naujoves.
Didžioji dalis pirkėjų – besirūpinantys namų jaukumu ir perkantys tik patikimas ir išbandytas prekes. Tačiau šalia jų yra ir kita stipri pirkėjų grupė: norintys išbandyti naujoves, linkę eksperimentuoti, mėgstantys technologijas ir propaguojantys sveiką gyvenseną (remiantis internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta pirkėjų apklausa).
Daugeliui lietuvių pirkėjų kaina – vis dar vienas svarbiausių kriterijų renkantis prekes ir paslaugas. Verslininkams tenka pasukti galvas, kaip už žemą kainą pasiūlyti aukštą kokybę.
Lietuviai domisi sveiko maisto naujienomis, yra reiklūs kokybei ir maisto šviežumui. Maisto atžvilgiu yra dideli patriotai: lietuviška prekė jiems yra savaime vertybė ir kokybės garantas. Pastaruoju metu lietuvių skonį vis labiau veikia sveikos gyvensenos tendencijos.
Lietuviai vis dažniau apsiperka internetu. Jie tai daro naudodamiesi ne tik kompiuteriu, bet ir mobiliuoju telefonu. Todėl plėtojantiems internetinę prekybą svarbu atkreipti dėmesį, kad e. parduotuvė vienodai gerai veiktų visuose prietaisuose. Internete jie taip pat ieško nuolaidų. Prieš pirkdami lygina kainas keliose e. parduotuvėse. Todėl verslininkams tenka ieškoti būdų, kaip sumaniai pasinaudoti rinkodara ir klientui pateikti tokių pasiūlymų, kokių jis paprasčiausiai negalėtų atsisakyti.
Lietuviui pirkėjui svarbi prekių išvaizda. Ar jis pirks prekę e. parduotuvėje, itin priklauso nuo gaminio nuotraukos.

Koks yra lietuvis?
Lietuviai save dažniausiai apibūdina kaip kuklius, tylius, daug ir sunkiai dirbančius, ištikimus žmones. Pasak atlikto lietuvių archetipo tyrimo lietuviai yra geraširdžiai, ramūs, rūpestingi, kenčiantys, žemiški, itin prie gamtos prisirišę ir paprasti žmonės. Užsieniečius stebina, kad bene kiekviena šeima turi sodybą ar bent žemės lopinėlį netoli miesto, kur gali nuvykti savaitgaliais ar per vasaros atostogas.
Lietuvės moterys, ypač vyresnės kartos, užsieniečiams atrodo gana nuolaidžios, o kartais net per daug paklusnios savo vyrams. Kukli moterų laikysena kartais gali būti klaidingai interpretuota kaip priespauda. Tačiau daugelis moterų yra puikiai išsilavinusios, o neretai turi aukštesnį išsilavinimą nei vyrai.
Lietuviai siekia darbščios tautos įvaizdžio. Sociologinės apklausos rodo, kad lietuviai savo vaikams labiausiai nori įskiepyti darbštumą. Tačiau jiems įprasta nutylėti savo pasiekimus.
Taip pat lietuviai – atkaklūs, lankstūs. Jie demonstruoja nuostatų pastovumą, atkaklumą, savigarbą. Drąsa – taip pat viena iš lietuviams būdingų savybių. Visada saugojo ir stengiasi saugoti savo valstybingumą ir susiklosčiusį tapatumą.
Lietuviai dažnai apibūdinami, kaip ištikimi draugai. Lietuviams įprasta aiškiai nubrėžti liniją tarp draugų ir tiesiog pažįstamų.
Daugumai lietuvių būdingas kitas išskirtinis charakterio bruožas – melancholija, pasyvi nuotaika. Gatvėje daugelis atrodo liūdni ir šalti, ypač vyresni. Retai nusišypso, mažai bendrauja su nepažįstamais. Lara Belonogoff knygoje „Culture smart: Lithuania“ teigia, kad lietuviams būdingas natūralus santūrumas, kuris dažnai gali būti palaikomas atšiaurumu ar nedraugiškumu. Tačiau įspūdis pasikeičia artimiau susipažinus: lietuviai pasirodo labai šilti, paslaugūs ir atviri.
Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų – Romos katalikai, tačiau gyvuoja ir kitos religinės bendruomenės (stačiatikių, evangelikų, judėjų, musulmonų ir kt.).
Dauguma gyventojų save laiko religingais, bet į bažnyčią eina retai, o moralėje vadovaujasi pasaulietinėmis vertybėmis. Vis tik religinės tradicijos tebėra svarbios lietuvių gyvenime, nes religinės apeigos tuokiantis, gimus vaikui ar mirties atveju vyksta beveik kiekvienoje šeimoje.
Lietuviai visais laikais garsėjo tolerancija įvairioms kultūroms bei įsitikinimams. Deja, pastaruoju metu pakantumas kitataučiams yra sumažėjęs. Iš kitų šalių į Lietuvą gyventi atvykusieji pastebi, kad lietuviai vengia rodyti savo svetingumą, nenoriai praveria savo namų duris užsieniečiams. Tad iš kitur į Lietuvą atvykę žmonės čia gali pasijusti svetimi ir nereikalingi. Nežiūrint to, kitos kultūros Lietuvoje yra gerbiamos, jomis domimasi.
Lietuvą galima apibūdinti kaip 3 kalbų kraštą. Neskaičiuojant lietuvių kalbos, vyresnės kartos atstovai moka rusiškai, o jaunimas  – laisvai kalba angliškai. Daug žmonių susikalba vokiškai, lenkiškai, moka prancūzų ar skandinavų kalbas.